Piligriminė kelionė šv. Jono Pauliaus II pėdomis

Mūsų piligriminė kelionė prasidėjo anksti ryte – šv. Mišiomis Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Išlydintis kunigas kvietė pažvelgti į šventojo Jono Pauliaus II gyvenimą kaip į kelrodę žvaigždę šiuolaikiniam žmogui. Jo homilijoje aidėjo žodžiai apie drąsą, tikėjimą ir ištikimybę – tai tapo visos kelionės dvasine nuostata. Keliavome šeimos ir pavieniai piligrimai, lydimi vienuolės benediktinės ses. Emanuelės, kuri priminė: piligrimystė – tai ne tik judėjimas per geografines vietas, bet visų pirma – širdies kelias pas Dievą.

Krokuva – miestas, kuriame brendo šventumas

Krokuvoje, šventojo Jono Pauliaus II dvasinėje tėvynėje, lankėmės Vavelio katedroje, kur Karolis Wojtyła buvo konsekruotas vyskupu, ir Šv. Florijono bažnyčioje, kur pradėjo tarnystę kaip jaunas kunigas. Arkivyskupų rūmų langas, pro kurį vėliau, jau būdamas popiežiumi, jis kalbėdavo su jaunimu, tapo mūsų maldos vieta – kiekvienas galėjome atsiliepti Jo kvietimui: „Nebijokite! Atverkite duris Kristui!“

Ypač įsimintinas buvo apsilankymas Popiežiaus Jono Pauliaus II centre „Nebijokite“. Ten susiliejo relikvijos, dokumentai, vaizdo įrašai – visa tai liudijo ne tik istoriją, bet ir gyvą šventumo pėdsaką.

Krokuvos senamiestyje Popiežius Jonas Paulius II studijavo filosofiją, lenkų kalbą ir literatūrą bei įvairias kitas kalbas Jogailos universitete. Ten jis mokėsi iki nacių okupacijos Lenkijoje, kai buvo priverstas imtis darbo ir tęsti seminarijos studijas slapta. Viena iš jo darboviečių buvo Zakrzówko kalkakmenio karjeras, esantis vakaruose nuo Krokuvos senamiesčio.

Viena svarbiausių lietuvių piligriminių vietų Krokuvoje yra Šv. Morkaus bažnyčia, kur galėjome pamatyti palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijas ir altorių, skirtą jo garbei. Mus šiltai priėmė bažnyčios klebonas ir padėjo daugiau sužinoti apie pal. Mykolą Giedraitį – XIV a. lietuvių kilmės kanauninką, pagarsėjusį pamaldumu, nuolankumu ir eucharistine meile. Jis gyveno ir mirė Šv. Morkaus vienuolyne, o ilgus metus žmonės meldėsi jo užtarimo. 2018 m. popiežius Pranciškus jį oficialiai paskelbė palaimintuoju.

Vadovicai – kur viskas prasidėjo

Trečiąją dieną pradėjome nuo apsilankymo Vadovicuose – gimtajame Karolio Vojtylos mieste. Jo gimtųjų namų muziejus – tai moderni, bet labai dvasinga erdvė, kurioje susipina vaikystės kasdienybė su pašaukimo slėpiniu. Vaikščiodami autentiškomis grindimis, matydami šeimos butą, senas nuotraukas, uniformas, pirmųjų Komunijų dokumentus, pajutome, kaip Dievo malonė skleidžiasi per paprastą, bet mylinčią aplinką.

Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika – krikšto, pirmosios Komunijos, išpažinties vieta – liudijo, kad šventieji neužauga tobulume, bet bręsta ištikimybėje tikėjimui. Ir, žinoma, kaip nesustoti prie garsiosios kavinės, kurioje jis, dar moksleivis, mėgo valgyti kremówka pyragėlius – nedideli, paprasti dalykai taip pat kuria šventuosius.

Lagievnikai – Gailestingumo slėpinys

Toliau keliavome į Dievo Gailestingumo šventovę Lagievnikuose – vieną svarbiausių kelionės stotelių. Šventosios Faustinos relikvijos, paveikslas „Jėzau, pasitikiu Tavimi“, tylus adoracijos laikas – visa tai dar vienas kvietimas susitikti Dievą. Greta aplankėme Jono Pauliaus II šventovę su jo kraujo relikvija, kuri tarsi kvietė dar kartą pasitikėti tuo, kurio širdyje Gailestingumo žinia buvo ne teorija, o gyvenimas.

Zakopanė – kalnų tyla

Ketvirtąją dieną atsisveikinome su Krokuva ir išvykome į Zakopanę, kur Švč. Mergelės Marijos Fatimos šventovė stovi kaip gyvas padėkos ženklas už Jono Pauliaus II gyvybės išsaugojimą. Bažnyčią jis pašventino 1997 m., dėkodamas Dievo Motinai už jos užtarimą po 1981 m. pasikėsinimo.

Kalnų peizažai buvo artimi popiežiaus širdžiai. Būdamas kunigas, vyskupas, net popiežius – jis vis sugrįždavo į Tatrus pailsėti, melstis, kalbėtis su Dievu tyloje. Kaip yra pasakęs: „Kalnai moko, kaip būti mažam prieš Dievą ir kartu augti Jo akivaizdoje.“ (šv. Jonas Paulius II, Zakopanė, 1997)

Toje tyloje, tarsi „kalnų rekolekcijose“, ir mes išgyvenome malonės prisilietimą – be žodžių, bet kupiną Jo buvimo.

Zebžydovos Kalvarija - Marijos mokykla

Kelionę užbaigėme Zebžydovos Kalvarijoje – vietoje, kurią Karolis Vojtyla lankė nuo vaikystės, ypač po motinos mirties. Kryžiaus kelias tarp 42 koplyčių – tai ne tik simbolinis pasivaikščiojimas, bet dvasinis augimas, kai skausmas ir viltis eina koja kojon. Popiežius čia meldėsi Marijai kaip Motinai, kuri „moko mus gyventi su Kristumi“.

Pabaiga, kuri buvo pradžia

Kelionės metu mus vienijo ne tik bendra malda ir kelias, bet ir bendrystė, kylanti iš tikrojo piligrimo dvasingumo – paprastumo, dėkingumo ir troškimo pažinti Dievą. Piligrimai iš kelionės grįžo su naujais klausimais, atnaujintu tikėjimu, širdimi, palytėta šventumo.