Piligriminė kelionė: Seinai, Sokulka, Vygriai, Punskas

Paskutinę liepos mėnesio dieną išsiruošėme aplankyti ypatingą Eucharistinio stebuklo vietą Sokulkoje, Lenkijoje. Kelionė autobusu virto džiaugsminga bendryste: nesibaigiantys pokalbiai, malda, draugystė – viskas kartu, tarsi viena širdimi. Pakeliui sustojome Seinuose – aplankėme Švč. Mergelės Marijos baziliką, kurioje saugoma XV a. medinė gotikinio stiliaus Dievo Motinos skulptūra, garsėjanti malonėmis ir stebuklais. Dar po kelių valandų pasiekėme Sokulką. Ten pirmiausia susipažinome su Eucharistinio stebuklo istorija.

2008 m. per Šv. Mišias Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje įvyko nepaprastas įvykis – duona ir vynas perkeisti į tikrą Jėzaus Kristaus Kūną ir Kraują. Vienam kunigui dalijant šv. Komuniją, konsekruota Ostija nukrito ant altoriaus laiptelio. Ją pakėlęs, kunigas pagal liturginius nurodymus įdėjo ją į ampulę su vandeniu, manydamas, kad Ostija palaipsniui ištirps. Tačiau ji neištirpo. Po kurio laiko Ostija buvo perkelta ant mažo korporalo ir įdėta į tabernakulį. 2009 m. arkivyskupo nurodymu atlikti laboratoriniai tyrimai parodė: tai žmogaus širdies raumens (miokardo) audinys. Tais pačiais metais, 2009 m. spalio mėn., stebuklas buvo oficialiai patvirtintas.

Adoracijos metu dėkojome Dievui, kad Jis pasilieka su mumis mažame duonos gabalėlyje ir net šiandien, mūsų laikais, parodo savo gyvą, tikrą buvimą Švč. Sakramente.

Po pietų vykome į Vygrius, į Kamaldulių vienuolyną, įsikūrusį nuostabioje vietoje – tarp ežerų ir kalvų. Vienuolynas įkurtas XVII a., buvęs ilgametis dvasinis centras, ilgainiui tapo ne tik maldos, bet ir kultūros židiniu. Ši vieta alsuoja ramybe – jos tyla kviečia į kontempliaciją, apmąstymą ir tylų širdies pokalbį su Dievu. Čia kadaise mėgdavo lankytis ir mūsų bendruomenės globėjas – šventasis Jonas Paulius II. Jo dvasios buvimą jautėme ir dabar – ramybėje, tylos kupinoje aplinkoje. Atrodė, kad Šventosios Dvasios sparnai mus neša, o širdis prisipildo dėkingumo, gėrio ir meilės.

Kokia gi būtų piligriminė kelionė be Eucharistijos šventimo? Mus svetingai priėmė Punskas ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia. Ten galėjome prisidėti savo tarnyste – šlovinimu, liturginių skaitinių skaitymu, bendra malda ir nuoširdžia padėka Dievui.

Šventosios Dvasios paliesti, kartu švęsdami Eucharistiją, išgyvenome Dangaus karalystės artumą. Buvome bendrystėje, priėmėme Švč. Sakramentą, ir jautėme – iš širdies į širdį teka gyvybės ir malonės upė. Iš tokios kelionės negrįžti toks, koks išvykai. Nebūsi toks, koks buvai.