Piligriminė kelionė į Alytų. Palaimintasis Karolis Akutis.

Saulėtą 2023 m. balandžio 22-osios pavasario rytą išvykome į Alytų – miestą, kuris, rodos, žydi paprastumu ir nuoširdumu.
Mūsų troškimas buvo geriau pažinti Dievą per šių laikų palaimintąjį jaunuolį Karolį Akutį, kurio I laipsnio relikvijos įkurdintos modernioje Alytaus šv. Kazimiero bažnyčioje. Mažoji piligrimystė prasidėjo šv. Mišiomis, po kurių mus svetingai priėmė parapijos gidė Gita ir su užsidegimu papasakojo apie palaimintąjį K. Akutį.

Kas labiausiai įstrigo?
Palaimintasis Karolis Akutis – tarsi niekuo neišsiskiriantis paauglys iš Italijos, paprastas jaunuolis, tačiau kartu ir ypatingas. Nuo vaikystės jis buvo pamaldus, aktyvus krikščionis, puoselėjantis pamaldumą į Jėzų Eucharistijoje. Karolis gebėjo pasitelkti šiuolaikines technologijas Evangelijos, vertybių ir grožio sklaidai. Jis sukūrė internetinę svetainę miracolieucaristici.org, skirtą eucharistiniams stebuklams, bei parodą, apkeliavusią visą pasaulį.

Karolis rūpinosi vargstančiais, nepasiturintieji jam buvo tarsi draugai. Tarp žinomiausių K. Akučio posakių:

-„Būti viena su Jėzumi – mano gyvenimo programa“,
- „Visi gimsta kaip originalai, bet daugelis miršta kaip kopijos“,
- „Šventumas – tai leisti Dievui veikti mumyse. Didžiausia kliūtis tapti šventaisiais esame mes patys“,
- „Eucharistija yra mano autostrada į dangų“,
- „Liūdesys – tai žvilgsnis į save, o laimė – kai žvelgi į Dievą“.

- „Aš pagalvojau: kunige, kad tu turėtum tokį tikėjimą Dievu, kokį turėjo šitas vaikas, šitas paauglys! Jo tikėjimas man žiebė į kaktą, į širdį ir išjudino visus mano apsileidimo maldoje ir santykyje su Jėzumi užkaborius...“,– pasakojo šv. Kazimiero bažnyčios klebonas Rytis Baltrušaitis, kurio užsidegimas ir Dievo vedimas atvedė palaimintojo relikvijas į šią bažnyčią.

Po maldos intencijų ir pabuvimo palaimintojo K. Akučio artumoje, išvykome į netoliese esančią jaukią medinę Šv. Angelų Sargų bažnytėlę. Įdomu tai, kad būdama viena seniausių Alytaus bažnyčių, ji išliko beveik nenukentėjusi per Antrąjį pasaulinį karą. Čia mus šiltai pasitiko džiugiai nusiteikęs parapijos klebonas Arūnas Užupis ir keletas parapijiečių. Jie aprodė bažnytėlę, pasidalijo parapijos aktualijomis. Parapijietei Gitai nuostabiai akompanuojant pianinu – kartu pagiedojome. Pasidžiaugėme bendryste prie vaišių stalo, apsikeitėme kontaktais ir išskubėjome namo.

Kaip simboliška – graži pavasario diena, žaliuojantys ir žydintys medžiai, gilesnė pažintis su palaimintuoju Karoliu Akučiu, bendrystė su dzūkiškai svetingais ir nuoširdžiais Šv. Angelų Sargų parapijos žmonėmis – visa tai lyg jaunystės žavesio, Dievo artumo, bendrystės džiaugsmo ir tikėjimo gaivos pliūpsnis mūsų tolesnei gyvenimo kelionei. Ačiū Dievui už tai!

Įdomūs faktai apie Karolį Akutį:

• Karolio Akučio gyvenimas buvo trumpas, bet ypatingas.
  Jis mirė 2006 m. spalio 12 d., o tų pačių metų spalio 21 d. Meksikoje įvyko eucharistinis stebuklas. Lygiai po dvejų metų, taip pat spalio 12-ąją, stebuklas įvyko Sokulkoje, Lenkijoje.

• Atsivertimai ir stebuklai, vykstantys iki šiol, liudija, kad Karolis ir toliau ištikimai darbuojasi dėl Dievo Karalystės. Jis primena, kad čia, žemėje, turime didžiausią lobį – Karalių, esantį Eucharistijoje.

• Popiežius Pranciškus yra sakęs:
  „Malda, liudijimas ir meilė buvo palaimintojo Akučio gyvenimo bruožai. Jie turėtų būti kiekvieno krikščionio gyvenimo pagrindas.“